ORGANIZMO RŪGŠTĖJIMĄ GALIMA SUSTABDYTI

Didžiausias organizmo rūgštintojas - tai stresas, neigiamos emocijos, tokie jausmai, kaip pavydas, melas, pyktis, egoizmas, veidmainiavimas ir pan. Taigi, minčių tyrumas, sugebėjimas džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, meilė ir atjauta kitiems, dvasinė ramybė ir harmonija yra esminė geros sveikatos sąlyga. Relaksacija, gebėjimas atsipalaiduoti, taip pat, yra organizmo šarminimo elementai.

Deja, žmonėms, kurių organizmo rūgštingumas yra didelis, tai pasiekti yra nelengva. Dėl pastovaus rūgščių pertekliaus jų antinksčiai dažniausiai yra nualinti, jie labai dirgliai į viską reaguoja, pasižymi dažna nuotaikų kaita. Susidaro įspūdis, kad tokie žmonės nesugeba išlaikyti stabilios dvasinės būklės, nes organizmas pastoviai reikalauja naujos rūgščių "dozės".

Organizmo rūgštėjimui didelę įtaką turi šiuolaikinės mitybos įpročiai. Daugumoje vakarų šalių yra tvirtai įsigalėjusi rūgštinė mityba. Taip valgo jų draugai, taip švenčiamos šventės.  Žmonės pajunta sotumą, palengvėjimą, tik gavus dar vieną rūgštinio maisto ar gėrimo dozę. Perėjimą prie šarminės mitybos apsunkina ir tai, kad reikia nemažai išmonės pagaminti patiekalus iš palyginti riboto šarminių maisto produktų sąrašo.

Pastaruoju metu populiarėja ir maisto papildų vartojimas, kuriuos pastoviai vartojant galima papildyti organizmo atsargas šarminiais elementais. Deja, šie papildai dažniausiai nėra pigūs  ir ne kiekvienas gali juos pastoviai vartoti. Be to, būna atvejų, kai vaikantis komercinės naudos, pateikiama nepilnavertė ar netgi klaidinanti informacija.

Gerkite  kuo daugiau vandens, nelaukite, kol pajusite troškulį

Vanduo - gyvybės pagrindas.  Mes gimstame turėdami daugiau kaip 90% vandens. Augant, vandens kiekis pastoviai mažėja. Sulaukus 70 metų, organizme vandens belieka apie 60%. Nuo to, kokį vandenį ir kiek geriame, tiesiogiai priklauso mūsų sveikata. Deja, pastaruoju metu tampa įprasta vietoj vandens vartoti gazuotus, dirbtinais saldikliais „pagardintus" gėrimus, mėgautis kava, egzotiškomis arbatomis  ir pan.

Mes nebemokame gerti vandens, būtent vandens, o ne jį pakeičiančius skysčius. Dažnas tvirtina, kad nejaučia poreikio išgerti rekomenduojamą dienos normą - 2 - 2,5 litro vandens. Vandens atsigeriama tik tada, kai pajuntamas troškulys. Tačiau pajutus troškulį, organizmui jau trūksta 0,5 iki 1litro vandens. Todėl, dažnai, mūsų ląstelės yra " išdžiūvusios", o tai apsunkina visus organizme vykstančius cheminius procesus.

Organizmo perdirbtas  vanduo yra pagrindinė tarpląstelinio skysčio dalis. Šiame skystyje „maudosi" mūsų organai, jis skiria kiekvieną iš mūsų trilijono ląstelių, perneša maistingąsias medžiagas į mūsų ląsteles ir pašalina atliekas po energetinių mainų. Vanduo - tai ir elektros grandinė, akimirksniu perduodanti pranešimus kiekvienai kūno daliai ir juos apdorojanti mūsų organizmo neprilygstamais superkompiuteriais. Vandens privalumas, lyginant su maistu, yra ir  tai, jog vandens perteklius lengvai pašalinamas iš organizmo.

Vandenį paveikus elektros srovę, gaunamas jonizuotas vanduo,  kuris įgyja unikalių savybių, galinčių iš esmės pagerinti organizmo gyvybinius procesus.