Daiva Širkaitė, Danguolė Kiškienė, Žurnalas "Sveika"
2007 gruodžio mėn. 19 d.

Prastai savijautai, slegiančiai nuotaikai, nuolatiniam nuovargiui paaiškinti rastume 101 (o gal dar daugiau...) priežastį. Viena jų gali būti sutrikusi mūsų organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyra.

Greitas maistas, per daug baltymų ir per mažai vaisių bei daržovių, gazuoti gaivieji gėrimai, stimuliuojamieji produktai - alkoholis, kava, cigaretės ir saldumynai - šiandien tapo savaime suprantama kasdienybe. Bet visa tai didina organizmo apkrovimą rūgštimis. Medicinos mokslas pripažino, kad žmogaus organizmui tai kenkia. Dėl sutrikusios rūgščių ir šarmų pusiausvyros dažnai skauda galvą, jaučiamės be jėgų, nervingi, kenčiame nuo rėmens, alergijų, įvairių skausmų...

Iš kur tos rūgštys?

Mūsų savijauta priklauso nuo įvairių organizme vykstančių procesų. Kasdien gauname besikeičiantį rūgščių ir šarminių medžiagų kiekį. Kad būtume sveiki, šis kiekis turi būti sureguliuotas. Bet kaip tai padaryti?

Medžiagų apykaitos metu susidaro daug rūgščių, netinkama mityba ir gyvensena taip pat padidina rūgščių kiekį organizme. „Parūgštėjimas" veikia ir gamtą: lyja rūgštūs lietūs, prastėja dirvožemis, o augaluose mažėja mineralinių medžiagų.

Tad valgome mes dažniausiai „per rūgščiai". Tai nereiškia, kad renkamės per daug rūgščių produktų tiesiogine, t.y. skonio prasme. Tiesiog mėgstame tokį maistą, iš kurio gaminasi rūgštys. Piktnaudžiaujant baltymais, cukrumi ir riebalais padidėja vidinės mūsų organizmo terpės rūgštingumas.

Organizmui skaidant baltymus (kurių gausu mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose), susidaro fosforo ir sieros rūgštys. Jei daug sportuojame, intensyviai dirbant raumenims susidaro pieno rūgštis, o su prakaitu netenkame labai daug mineralų ir skysčių. Taigi sportas gydo, bet sportuoti turėtume reguliariai ir su protu. Laikantis griežtų dietų riebalų sankaupos tirpsta, tačiau taip pat susidaro ketoninės rūgštys.

Tas kenksmingas rūgštis turi nuolat šalinti inkstai, kraujas, jungiamieji audiniai. Tačiau gali ateiti laikas, kai jie tiesiog bus nepajėgūs išvaduoti nuo jų organizmą, ir tuomet šios kaupsis. Negana to, iš kaulų bus „paimami" mineralai, ypač kalcis, kad tas rūgštis nukenksmintų. Tuomet kaulai retės, tai skatins osteoporozę...

Kaip išmatuoti... rūgštumą

Rūgščių ir šarmų pusiausvyrai nustatyti sukurtas sutartinis vienetas - pH, nusakantis kiek rūgščių yra bet kokioje vandens turinčioje medžiagoje. Neutralus pH yra 7 - maždaug toks yra „paprastas" vanduo. Jei pH mažesnis nei 7 - esame „rūgštūs", didesnis - „šarminiai".

Normalus kraujo pH yra 7,35 - 7,45, taigi lengvai šarminis. Tokią pusiausvyrą išlaikyti būtina, kad nesutriktų medžiagų apykaita ir nesušlubuotų sveikata. Atlikus tiek kraujo, tiek šlapimo tyrimą gydytojas visuomet įvertina, koks jų pH.

Šarmų ir rūgščių pusiausvyros sutrikimas, kai organizme padaugėja rūgščių, vadinamas acidoze. Dažnai vieninteliai jos požymiai yra nuovargis, sumažėjęs darbingumas, susilpnėjęs imunitetas.(Plačiau)